Kokie yra elektros energetikos strateginiai projektai?

Iki 2009 m. Ignalinos atominė elektrinė gamino apie 70 proc. šalies elektros energijos. Elektrinę sustabdžius, Lietuva iš elektros energiją eksportuojančios valstybės tapo elektros energiją importuojančia valstybe. Iki 2016 m. didžioji dalis energijos išteklių buvo importuojama iš Rusijos. Tokia padėtis sukurė papildomų grėsmių energijos vartotojams ir nacionaliniam saugumui. 

2009 m. buvo patvirtintas Baltijos Energetikos rinkos jungčių planas (angl. Baltic Energy Markets Interconnection Plan, BEMIP). Jo tikslas – panaikinti Baltijos valstybių energetinę izoliaciją ir sukurti bendrą energetinę rinką elektros ir dujų sektoriuose. Į šį planą  įtraukti elektros jungties su Lenkija (LitPol Link) ir Švedija (NordBalt) projektai, Baltijos šalių elektros energetikos sistemos integracija į kontinentinės Europos elektros energijos perdavimo koordinavimo sistemą sinchroniniam veikimui.

2012 m. buvo priimtas Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymas, kuriuo nustatomi Lietuvos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas svarbiausi etapai, būtinosios sąlygos ir bendrieji įgyvendinimo principai.

Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros energetikos sistemas įgyvendina Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius Litgrid.

 Tarpsisteminė jungtis Lietuva–Lenkija (LitPol Link)

LitPol Link leis panaikinti Baltijos šalių elektros energetikos sektoriaus izoliaciją, ateityje visiškai sujungti šalies elektros tinklą su Vakarų Europos kontinentiniais elektros tinklais (KET) ir integruotis į Europos elektros energijos rinką. LitPol Link jungtis apima du projektus – LitPol Link 1 ir LitPol Link 2. Siekiant visapusiškai sujungti elektros rinkas ir efektyviai išnaudoti elektros prekybos privalumus, būtina papildomai nutiesti antrąją atskirą Lietuvos–Lenkijos elektros liniją (LitPol Link 2). Linijos ateityje užtikrins ir darbą sinchroniniu režimu su Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos elektros tinklais.

LitPol Link 1 jungtis pradėjo veikti nuo 2016 m., o LitPol Link 2 turėtų būti nutiesta iki 2018 m., šios jungties tiesimo darbai šiuo metu nėra vykdomi.

Sėkmingai integracijai reikalinga ir vidaus tinklo plėtra. Būtina nutiesti aukštos įtampos elektros perdavimo liniją nuo Alytaus iki Elko (Lenkija) ir įrengti 500 MW galios nuolatinės srovės intarpą Alytaus transformatorinėje pastotėje, o 2020 metais antrą tokios pat galios intarpą. Turi būti pastatyta ir elektros perdavimo linija Kruonio HAE–Alytus.

Projektą įgyvendina Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius Litgrid.

Daugiau informacijos rasite čia.

 Tarpsisteminė jungtis Lietuva–Švedija (NordBalt)

Lietuvos–Švedijos elektros jungtis NordBalt leis sukurti regioninę Baltijos valstybių elektros rinką ir integruotis į Šiaurės šalių elektros energetikos sistemą ir rinką. Bendra Šiaurės šalių elektros rinka, užtikrinanti galimybes rinktis kitose šalyse pagamintą pigesnę elektros energiją, yra vienas svarbiausių Baltijos šalių elektros rinkų sujungimo plano ir Lietuvos energetikos strategijos tikslų. NordBalt jungtis pradėjo veikti nuo 2016 m.

 


Sėkmingai integracijai reikalinga ir vidaus tinklo plėtra. 2014 m. pabaigoje pradėjo veikti elektros perdavimo linija Klaipėda–Telšiai. Būtina pastatyti dar vieną elektros perdavimo liniją Panevėžys–Mūša. Šių linijų dėka padidės Lietuvos elektros energijos sistemos darbo patikimumas, efektyviau bus išnaudojamas elektros perdavimo tinklas.

Projektą įgyvendina Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius Litgrid.

Daugiau informacijos rasite čia.

 Elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros energetikos tinklais (KET) darbui sinchroniniu režimu

Nors Lietuva po nepriklausomybės atkūrimo politiškai ir ekonomiškai integravosi į transatlantinę erdvę ir yra pilnateisė Europos perdavimo sistemų operatorių tinklo (ENTSO-E užtikrina energetikos sistemų patikimą darbą, kuria bendras energetikos sistemų valdymo taisykles,  vienodai taikomas visose Europos Sajungos valstybėse) narė, Lietuvos elektros energetikos sistema sinchroniškai veikia UPS/IPS sistemoje Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos (BRELL) elektros žiede. Lietuvos elektros energijos sistema per BRELL elektros žiedą yra iš dalies techniškai priklausoma, integruota ir sinchronizuota su Rusijos elektros energijos sistema.

Siekiant panaikinti Baltijos šalių energetinę izoliaciją, būtina susijungti su decentralizuota Europos elektros sistema, pereiti prie europietiškų sistemos valdymo standartų. Sinchronizacija – tai sujungtų elektros energetikos sistemų darbas vienodu dažniu ir tuo pačiu taktu.

KET – tai didžiausia Europoje sinchroniškai veikianti elektros energetinė sistema, apimanti beveik visą žemyninę Europos dalį. Prisijungimo prie KET procesas yra kompleksinis. Jis apima ne tik techninius infrastruktūros sujungimo sprendimus, bet ir teisinius klausimus, politinius susitarimus. 

Siekiant susijungti su KET darbui sinchroniniu režimu, nutiesta elektros jungtis LitPol Link 1 su Lenkija ir įrengta keitiklių stotis Alytuje. Antroji jungtis LitPol Link 2, visapusiškai sujungsianti elektros rinkas, turi būti nutiesta iki 2018 m. LitPol Link 1 jungties keitiklių stotis Alytuje bus pertvarkyta asinchroniniam darbui su Rusijos kontroliuojama IPS/UPS elektros energetikos sistema. Tai sudarys sąlygas vykdyti elektros mainus su IPS/UPS sistemoje veikiančiomis rinkomis.

 
Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros energetikos sistemas įgyvendina elektros perdavimo sistemos operatorius Litgrid.

Daugiau informacijos rasite čia